Galiausiai didėja dėmesys tam, kad reikia skatinti pagrindinių veiklos dalininkų socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir įmonių dalyvavimą. Didesni gyventojų amžiaus struktūros pokyčiai bus svarbūs visai socialinės politikos sričių įvairovei.

Iššūkis dar didesnis daugelyje naujųjų valstybių narių, kur spartus ekonomikos augimas yra grindžiamas plačia pramonės ir žemės ūkio pertvarka, dėl kurios, jei nėra atsvarai skirtos atitinkamos socialinės įtraukties politikos, gali padaugėti žmonių, kuriems iškyla skurdo pavojus.

Svarbiausi politikos prioritetai Tam tikras pozityvus socialinės įtraukties proceso rezultatas buvo tas, kad ėmė labiau aiškėti svarbiausi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo politikos prioritetai, kurie atsispindi valstybių narių patvirtintose politinėse pozicijose.

Sąjungos mastu ryškėja septyni svarbiausi politikos prioritetai : Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas: Daugumos valstybių narių laikomas pačiu svarbiausiu prioritetu, jis yra įgyvendinamas plečiant aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užtikrinant geresnį sąryšį tarp socialinės didinti zmoniu metodo nario, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir darbo rinkos reformų priemonių taip, kad jie vienas kitą dar labiau stiprintų.

Didinti zmoniu metodo nario apsaugos sistemų atnaujinimas: Tai reiškia užtikrinimą, kad tvarios socialinės apsaugos sistemos būtų adekvačios ir prieinamos visiems ir kad išmokos, skirtos tiems, kurie gali dirbti, teiktų veiksmingas darbo paskatas, taip pat pakankamai saugumo siekiant sudaryti žmonėms sąlygas prisitaikyti prie pokyčių.

Švietimui ir profesiniam mokymui nepalankių sąlygų šalinimas: Labiausiai pabrėžiama ankstyvo pasitraukimo iš oficialios švietimo ir profesinio mokymo sistemos prevencija; perėjimo iš mokyklos į darbą, ypač įgijusiems menką kvalifikaciją, lengvinimas; švietimo ir profesinio mokymo prieinamumo socialiai nepalankių sąlygų paveiktoms grupėms didinimas ir jų integravimas į bendro aprūpinimo sistemą; nuolatinio mokymosi, įskaitant elektroninį mokymąsi, visiems skatinimas.

Daugelis pripažįsta būtinumą daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą visose amžiaus grupėse. Vaikų skurdo panaikinimas: Tai laikoma svarbiausiu žingsniu kovoje su skurdo paveldėjimu iš kartos į kartą. Didžiausias dėmesys skiriamas ankstyvai intervencijai ir ankstyvam švietimui siekiant paremti skurstančius vaikus, didinti Pagrindinis padides varpos pajamoms ir pagalbą vaikus auginančioms šeimoms bei vienišiems tėvams.

Keletas šalių taip pat stengiasi kaip politikos rengimo pagrindą labiau pabrėžti vaiko teisių rėmimą. Padoraus būsto užtikrinimas: Kai kuriose valstybėse narės dėmesys kreipiamas į būsto sąlygų gerinimą, kitose — į būtinumą spręsti socialinio būsto pažeidžiamoms grupėms stygiaus problemą. Keletas valstybių narių rengia labiau integruotus nusistatymus benamystės problemai spręsti. Prieigos prie kokybiškų paslaugų gerinimas: Tai apima prieigos prie sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų, socialinių paslaugų ir transporto gerinimą, vietos aplinkos gerinimą, taip pat investavimą į atitinkamą infrastruktūrą ir naudojimąsi naujų visiems prieinamų informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Diskriminacijos įveikimas ir etninių mažumų bei imigrantų integracijos didinimas: Kova su didelio laipsnio atskirtimi, kurią patiria konkrečios grupės, ypač romai, yra siejama su pagrindinių paslaugų ir palankių galimybių prieinamumo didinimu, su teisės aktų priverstiniu vykdymu siekiant įveikti diskrimaciją, ir su tikslinių nusistatymų dėl konkrečių situacijų rengimu.

Pasirinkdamos šiuos proritetus, valstybės narės turi parengti integruotas ir koordinuotas strategijas vietos ir regionų lygmeniu, o ypač tose miesto ir kaimo bendruomenėse, kurios susiduria su daugybe sunkumų. Tokios strategijos turėtų pritaikyti politikos kryptis vietos situacijai ir įtraukti visus suinteresuotus veiklos dalyvius. Taip pat bus svarbu užtikrinti, kad visi šie prioritetai aprėptų ir lyčių problematiką siekiant skatinti lyčių lygybę.

Socialinės įtraukties proceso stiprinimas Visų valstybių narių NAP arba įtraukties veiksmų planų rengimas ir įgyvendinimas rodo ketinimą didinti pastangas skurdo ir socialinės atskirties klausimams spręsti. Ypač tvirtas politinis pasiryžimas, kurį pademonstravo ES 10 valstybių narių, šiam procesui davė naują postūmį ir apskritai pabrėžia atviro koordinavimo metodo aktualumą. Valstybių narių priimta pozicija yra labai įvairį, kadangi ją lemia kiekvienos iš jų pradinė padėtis, socialinės gerovės kūrimo tvarka ir kovos su skurdu strategijų rengimo patirtis.

Dauguma valstybių narių yra parengusios visa apimančias pozicijas skurdo ir atskirties problemoms spręsti, aprėpiančius daugelį politikos sričių. Stiprinamos institucinės priemonės, kuriomis siekiama, kad rūpinimąsis socialine įtrauktimi taptų nacionalinės politikos kūrimo aspektu.

Didesnis dėmesys kreipiamas į įvairių vyriausybės padalinių ir lygmenų koordinavimą, kad būtų galima siekti labiau integruoto reagavimo.

Galiausiai didėja dėmesys tam, kad reikia skatinti pagrindinių veiklos dalininkų socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir įmonių dalyvavimą.

Apskritai atvirojo koordinavimo metodo taikymas socialinės įtraukties srityje ligi šiol buvo naudingas ir teikia gerą pagrindą tolesniems veiksmams. Bendrijos veiksmų programa, skirta kovai su socialine atskirtimi, šiuo atžvilgiu daug padėjo skatindama tyrimus, tarptautinius mainų projektus ir ES lygmens tinklų kūrimą. Tačiau taip pat aišku, jog, norint, kad bendras socialinės įtraukties proceso tikslas padaryti lemiamą poveikį skurdo panaikinimui iki m.

Padidinkite nari pusvalandi

Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų: - Nustatyti tvirtesnes sąsajas su ekonomine ir užimtumo politika: Tokios sąsajos turi būti stiprinamos daugiausiai nustatant didesnį skaidrumą biudžetiniams ištekliams, reikalingiems NAP arba įtraukties veiksmų programoje nustatytoms užduotims ir orientaciniams rodikliams pasiekti, ir kaip socialinės aprėpties tikslams panaudojami struktūriniai fondai.

Paskui jų siekimo pažanga turėtų būti stebima ir apie ją pranešama. Valstybės narės, atsiliekančios tam tikrose srityse, į sėkmingiausiai veikiančių valstybių narių veiklos laimėjimus galėtų žiūrėti kaip į orientyrą. EU lygmeniu Komisija ir Taryba turėtų: - Stiprinti socialinės įtraukties uždavinių perėmimą į visas ES politikos kryptis: Labai svarbu atsižvelti į socialinę įtrauktį kuriant ir įgyvendinant ES politikos kryptis ir norint užtikrinti, kad jos palaikytų valstybių narių pastangas skatinti socialinę įtrauktį.

Tam padės atvirojo koordinavimo Nariai priartina taikymas sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros srityje, siekiant užtikrinti prieinamas, kokybiškas ir tvarias sistemas. Pagrindinį vaidmenį šiuo požiūriu turėtų vaidinti bendri rodikliai.

Į šį svarbų vaidmenį reikės atsižvelgti diskutuojant dėl būsimos finansinės perspektyvos — metams. Ypač būtina geriau fiksuoti daugiamatį socialinės atskirties ir skurdo pobūdį.

Urologas nario storis

Dėl to reikia patikimų reformų, kuriomis būtų siekiama finansiškai tvariu būdu užtikrinti adekvačias būsimas išmokas. Lisabonos strategijos kontekste buvo kuriamas atvirojo koordinavimo metodas pensijų srityje siekiant skatinti tokių reformų vykdymo pastangas, kurios buvo telkiamos trimis svarbiausiomis bendrų siekių linkmėmis: adekvatumas, finansinis tvarumas ir atnaujinimas siekiant prisitaikyti prie pokyčių visuomenėje.

Pirmasis jungtinis pranešimas apie adekvačias ir tvarias pensijas parodė, kad dauguma iš 15 valstybių narių jau buvo padariusios ženklią pažangą stabdydamos būsimas viešųjų išlaidų pensijoms augimo tendencijas.

Naršymo meniu

Nuo to laiko daugelis valstybių narių ėmėsi tolesnių reformų. Kitas nacionalinių strategijų ataskaitų raundas iš naujo įvertins pažangą, įskaitant tą, kurią padarė ES 10 valstybių narių. Jungtiniame pranešime pabrėžiamas neatskiriamas tvarumo ir adekvatumo pobūdis. Būsimos pensijų sistemos gali ir toliau teikti adekvačias pensijas tik tuo atveju, jei jos finansiškai tvarios ir jei jos yra gerai pritaikytos prie besikeičiančio visuomenės konteksto; priešingu atveju, jei pensijos sistemos negali teikti adekvačiai pajamų išėjusiems į pensiją, atsiras papildomų išlaidų, pavyzdžiui, padidėjusių išlaidų socialinei paramai forma.

Dėl to vienas svarbiausių uždavinių bus siekti finansinio tvarumo nestatant į pavojų adekvatumo. Jungtiniame pranešime pažymima, kad daugelis reformų, kuriomis siekiama sustabdyti būsimų išlaidų augimą, apima ir priemones, skirtas užkirsti kelią skurdui stiprinant mažiausiųjų neremiamų pajamų garantijas pagyvenusiems žmonėms. Kai kurios reformos sukels ženklų santykinių pensijos normų iš pensinio draudimo sumažėjimą, o tai galėtų reikšti, kad ateityje iškils adekvatumo problemų, jei valstybės narės nereaguos skatindamos žmones vėliau išeiti į pensiją ir numatydamos prieinamesnes papildomas pensinio aprūpinimo galimybes.

Du pagrindiniai politikos atsakai: ilgesnis darbingas amžius ir padidintas privatus kaupimas Socialinių apsaugos sistemų atnaujinimas gali padėti skatinti vėlesnį išėjimą į pensiją. Svarbu, kad, nesulaukus nustatyto pensinio amžiaus ar neturint nustatyto darbo stažo, pensijos būtų mokamos tiktai žmonėms, kurie iš tikrųjų negali užsidirbti pragyvenimo arba kurie sutinka dėl apskaičiuoto pensijos sumažinimo.

Tuo pačiu metu pensijų sistemos turėtų siūlyti palankias didinti zmoniu metodo nario dirbant ilgiau užsidirbti teisę į didesnę pensiją. Taigi faktinio išėjimo į pensiją amžiaus didinimas yra svarbiausia priemonė adekvatumui ir finansiniam tvarumui suderinti.

Socialinės apsaugos komiteto SPK atlikta studija parodė, kad pagrindiniai ankstyvojo pasitraukimo iš darbo rinkos keliai — ypač paankstinto ėjimo į pensiją sistemos, bedarbio išmokos ir invalidumo išmokos — šiuo metu daugumoje valstybių narių yra kritiškai peržiūrimos.

Tuo pat metu pensininkams siūloma daugiau palankių galimybių siekti didesnių pajamų, suteikiant pensijos priedus už atidėtą ėjimą į pensiją arba leidžiant derinti uždirbamas pajamas su pensija laipsniškas ėjimas į pensiją didinti zmoniu metodo nario dalinis darbas išėjus į pensiją.

Socialinė apsauga ir socialinė įtrauktis: reagavimas į pokyčius 3 2. Socialinės įtraukties skatinimas 4 3.

Tačiau reformos laukianti sritis dar išlieka gana plati daugelyje valstybių narių. SPK taip pat tiria privačiai valdomų pensijų kaupimo vaidmenį. Dauguma valstybių narių tikisi, kad privatus kaupimas per profesines ar asmenines sistemas vaidins daug svarbesnį vaidmenį ateityje, nors valstybinės sistemos išliks svarbiausiu pensininkų pajamų šaltiniu beveik visose šalyse.

Privatus kaupimas gali padidinti pensijų sistemų sudėtingumą visumos ir asmenų lygmeniu. Dėl to reikės parengti visa apimančias informavimo ir stebėsenos sistemas, galinčias išaiškinti ryšius tarp privataus kaupimo ir viešųjų finansų, ypač per privačių sistemų apmokestinimą, ir privačių pensijų išmokų ir viešųjų pajamų garantijų pensininkams sąveiką.

Informavimas taip pat nepaprastai svarbus asmenims, kad jie sugebėtų daryti keblius pasirinkimus su ilgalaikiais padariniais jų pajamoms ir gyvenimo lygiui. Pensijų sistemų atnaujinimas Adekvačios ir teisingos pensijos visiems yra įmanomos tik tuo atveju, jei pensijų sistemos yra gerai pritaikytos besivystančioms asmenų reikmėms.

Jos turi atspindėti didesnę užimtumo būdų įvairovę ir didesnės lyčių lygybės siekimą. Be to, negalima pamiršti valdymo klausimų, ypač būtinumo grįsti reformas teisinga informacija ir tvirtu sutarimu. Į pensijų ir — dar plačiau — socialinės apsaugos sistemų atnaujinimą taip pat turi būti žiūrima kaip į lemiamą veiksnį siekiant Lisabonos strategijos tikslų.

Norint reaguoti į gyventojų senėjimo iššūkį reikia keisti požiūrį į tradicinius gyvenimo ciklo modelius, nes su mokymusi, darbu ir globojimu siejami etapai darosi ne taip aiškiai skiriami. Socialinės apsaugos sistemos turi prisitaikyti prie tokių pokyčių ir leisti žmonėms bei juos skatinti kuo daugiau naudotis palankiomis galimybėmis, kurias sukuria dinamiška ekonomika ir darbo rinka.

Darbingo amžiaus pratęsimas ir užimtumo lygių didinimas didinti zmoniu metodo nario išlikti pagrindinėmis socialinės apsaugos atnaujinimo pavaromis. Pagal Forsyth, panieka yra viena dažniausiai pasitaikančių emocijų tarpgrupiniuose santykiuose. Tokioje situacijoje, kita grupė yra atsakinga už savo nesėkmes. Taip didinti zmoniu metodo nario kitos grupės nariai mano, kad konfliktas niekada nebus ispręstas Forsyth, Dažniausiai grupės su gailesčio jausmu turi žemesnį statusą, nei savos grupės, ir dažniausiai jos neprisiima atsakomybės už savo nesėkmes Forsyth, Žavingas kitos grupė narys yra laikomas visiškai nusipelnęs visų laimėjimų.

Yra manoma, jog susižavėjimas dažniausiai kyla, kai vienos grupės nariai gali didžiuotis kitos grupės narių pergalė ir kai kitos grupės pasiekimai netrukdo kitai grupei Forsyth, Tipai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Konfliktas yra retai laikomas konstruktyviu; Tačiau tam tikrose situacijose tokiose kaip konkurencija sportevidutinio sunkumo lygio konfliktas gali būti vertinamas kaip naudingas abiem pusėms, palengvinantis savitarpio supratimą, toleranciją, mokymąsi ir veiksmingumą.

Pirmasis yra grupės sprendimo kokybė. Užduoties konfliktas skatina didesnį pažintinį suvokimą iškilusiam klausimui bei diskutavimo apie jį. Tai veda grupes, kurios naudoja užduočių konfliktą, prie geresnio sprendimo priėmimo.

Konfliktas

Tikslas yra išmokyti savo komandą geriau spręsti problemas. Kitas yra emocinis pritarimas grupės sprendimams. Užduoties konfliktai gali padidinti pasitenkinimo jausmą sprendimams, kuriuos priėmė grupė ir norą likti toje grupėje.

Kaip padidinti nari uz 1 cm

Skatinti grupės narius gerbti vienas kito nuomonę ir atidžiai įsiklausyti. Tikslas yra mokyti komandą dirbti kartu. Remdamiesi atitinkamos literatūros apžvalgomis išskiriamos penkios įsitikinimų sritys: pranašumas, neteisybė, pažeidžiamumas, nepasitikėjimas, bejėgiškumas.

dilgeline padidinti nari

Pranašumas Individualus esminis įsitikinimas: Šis esminis įsitikinimas susiformuoja aplink asmens įsitikinimus, kad jis ar ji geresni nei kiti. Požiūriai dažniausiai asocijuojami su tikėjimu, kuris apima ypatingumą, teisingumą. Grupės lygio pasaulėžiūra: Daugelis elementų taip pat sutinkami pasaulėžiūros pranašumo grupės lygyje. Ši pasaulėžiūra apima bendrus naudojamus įsitikinimus: moralinio pranašumo, teisės, specialaus likimo aspektus.

Keli kartu dirbantys Amerikos Psichologijos Asociacijos komitetai pastebėjo įsitikinimą, kad viena grupė kultūros paveldu pranašesnė už kitą ir ją pavadino etnocentriniu monokultūralizmu. Didinti zmoniu metodo nario Individualus esminis įsitikinimas: Suvokiamas kaip netinkamas kitos grupės arba apskritai viso pasaulio elgesys.

Ši mąstysena gali sukelti asmeniui jausmą, kad viskas yra nesąžininga. Grupės lygio pasaulėžiūra: Neteisybė atsispindi didele nuoskauda kitos grupės atžvilgiu. Ši mąstysena gali mobilizuoti galingas ir žiaurius kolektyvinius sukilimus, ypač jei visi grupės nariai jaučiasi nuskriausti ir neteisingai įvertinti. Be to šis blogo elgesio vertinimas yra labai paplitęs kultūros tradicijose, nes skirtingos kultūros turi skirtingus neteisybės apibrėžimus ir skirtingas normas, Padidinti Nario rekomendacija tai turėtų būti vertinama.

Rodyti vidutinio dydzio nari

Pažeidžiamumas Individualus esminis įsitikinimas: Pagrindinis pažeidžiamumo įsitikinimas sukasi aplink asmens tikėjimu, kad jis ar ji yra nuolat gyvena nuodėmėje. Pažeidžiamumas apima žmogaus savęs suvokimą, kaip subjekto vidinių ar išorinių pavojų pabaigą, kai trūksta kontrolės arba jos yra nepakankamai, kad jam ar jai sudarytų saugos jausmą.

Grupės lygio pasaulėžiūra: Svarbus paralelinis individualaus lygio įsitikinimas sutinkamas kolektyvinėje pažeidžiamumo pasaulėžiūroje, kuri plačiai paplitusi tarp etninių grupių.

Ateities baimė yra labiausiai paplitusi priežastis etninių grupių konfliktuose ir dažnai sukelia spiralinį smurtą. Pažeidžiamumo pasaulėžiūra yra katastrofiškas mąstymas, kurį grupės įsivaizduoja kaip blogiausio atvejo scenarijų imtis neišvengiamos nenumaldomos logikos. Nepasitikėjimas Individualus esminis įsitikinimas: Šis įsitikinimas orientuojasi į nenumaldomą priešiškumą ir piktybinius ketinimus kitiems. Kritinis vaidmuo atitenka individualios psichologinės raidos pasitikėjimui, kuris yra jau seniai pripažintas.