Programos indėlis siekiant šio bendro tikslo bus stebimas tinkamu suskirstymo lygmeniu pasitelkus ES klimato srities rodiklių sistemą, įskaitant tikslesnių metodikų taikymą, jei tokių yra. Nepaisant to, kad partizaninis karas nepasiekė savo tikslo išlaisvinti Lietuvos valstybę ir pareikalavo daugiau kaip 20 tūkst.

X—XI a. Nuo XII a. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar I-ame tūkstantmetyje, tačiau anot vyraujančios istoriografinės sampratos valstybės susidarymas baigėsi tik XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės Lietuvos žemės ar Lietuvos kunigaikštystės pagrindu susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei [17].

Nepaisant sunkios ir nuolatinės kovos su Ordinais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė greitai plėtėsi prisijungdama Rusios kunigaikštystes. XIII a. Kunigaikštis Gediminas diplomatinėmis priemonėmis daugiausiai ištekindamas dukras gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus Algirdas toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis Kęstutis.

Algirdas pasiekė svarbią pergalę prieš Aukso Ordą mūšyje prie Mėlynųjų Vandenų ir įsitvirtino pietų Rusioje — KijevePodolėje bei menkai apgyvendintoje Dykroje.

EUR-Lex - A(01) - LT

Lietuvos valstybė nuolat kariavo su Vokiečių Ordinu. Geopolitinė situacija tarp Rytų ir Vakarų lėmė tai, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiakultūrinė ir daugiakonfesinė valstybė.

Valdantysis elitas laikėsi religinės tolerancijos, oficialiuose dokumentuose naudota lotynų ir senoji slavų kanceliarinė kalba. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila sudarė santuoką su Visu tautu nariu matmenys sosto paveldėtoja Jadvyga ir m.

Taip buvo sudaryta personalinė Lietuvos ir Lenkijos unija. Lietuvoje įsitvirtino didysis kunigaikštis Vytautas. Valdant Vytautui Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą, valstybė pradėta centralizuoti, didikai buvo įtraukti į valstybės politiką. Vytauto ir Ordos chano Tochtamyšo pajėgos buvo Aukso ordos pajėgų sumuštos prie Vorsklos upės. Šis praleimėjimas lėmė tai, kad Vytautui nepavyko įgauti visiškai savarankiško statuso. Ši pergalė ilgainiui lėmė tai, kad buvo pašalinta kelis amžius trukusi Teutonų ordino grėsmė.

Buvo išsiųsta kita karūna, tačiau nesulaukęs karūnacijos Vytautas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus katedroje. Lenkijos vasalu tapo Prūsija, Čekijos ir Vengrijos sostą užėmė Kazimiero sūnus.

Jogaila nesujungė Lietuvos ir Lenkijos į vieną valstybę — šių valstybių santykiai XV a. Visą XV a. Lietuvos kariuomenei pavyko pasiekti ir ženklių pergalių. Be to, buvo baiminamasi Jogailaičių dinastijos išmirimo ir su tuo susijusio netikrumo dėl naujo valdovo. Jos aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į vadinamąją Abiejų Tautų Respublikąturėjusią bendrą valdovą ir bendrą Seimątačiau išlaikiusią atskiras sienas, muitus, kariuomenes, teisę, valstybines pareigybes ir institucijas.

Paliaubos m.

Pagrindinis straipsnis — Lietuvos istorija. Pavadinimo kilmė Lietuvos pavadinimo kilmė nėra tiksliai žinoma. Kadangi daugelis baltų etnonimų yra kilę nuo upių pavadinimų, Lietuvos pavadinimas siejamas su upelio Lietava pavadinimu. Tai buvo kariai kolonistai, kurie prie didžiojo kunigaikščio valdų prijungtose žemėse įtvirtindavo valdžią. VIII tūkst.

Išmirus Gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Renkami valdovai turėjo patvirtinti visas bajorų anksčiau gautas teises. Didikų Visu tautu nariu matmenys bajorų įtaka valstybėje labai sustiprėjo, iš esmės jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Seimai dažnai baigdavo nepriėmus jokių sprendimų, tam palankias sąlygas sudarė liberum veto teisė, teoriškai leidusi bet kuriam vienam atstovui atmesti bet kokį sprendimą.

Seimuose dominavo didikai, kurie nebuvo linkę įsivelti į Trisdešimties metų karą. Neutralumas šiame kare leido išsaugoti šalį nuo politinių ir religinių konfliktų, kurie nusiaubė didžiąją Europos dalį.

Abiejų Tautų Respublika kovojo su ŠvedijaRusija ir Osmanų imperijos vasalais ir net rengė ekspansinius karus prieš savo kaimynes. Didžiosios suirutės Maskvoje metu Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė kelis kartus įžengė į Rusiją ir užėmė Maskvą, kurią išlaikė savo rankose nuo m.

Vartojamos sąvokos Šioje konvencijoje: a "salyno valstybė" — valstybė, kurią visą sudaro vienas ar daugiau salynų; šiai valstybei gali priklausyti ir kitos salos; b "salynas" — salų grupė, taip pat salų dalys, jas jungiantys vandenys ir kiti gamtiniai dariniai, kurie yra taip glaudžiai susiję tarpusavyje, kad tokios salos, vandenys ir kiti gamtiniai dariniai sudaro būdingą geografinę, ekonominę ir politinę visumą, arba kurie tokia visuma yra laikomi istoriškai. Salyno valstybė gali nustatyti tiesiąsias salyno bazines linijas, jungiančias labiausiai į jūrą nutolusių salyno salų ir atoslūgio metu nudžiūstančių rifų labiausiai nutolusius į jūrą taškus, su sąlyga, kad tokios bazinės linijos apibrėžia pagrindines salyno salas ir tokį rajoną, kuriame vandens paviršiaus ploto ir sausumos, į kurios plotą įskaitomas ir atolų paviršiaus plotas, santykis svyruoja nuo iki

Buvo nužudyti tūkst. Rusijos kariuomenė didelę dalį Lietuvos laikė užėmusi iki m.

Įžanga 1. Konsultacinės Europos prokurorų tarybos CCPEkurią metais įsteigė Europos Tarybos Ministrų komitetas, užduotis — teikti nuomones dėl prokuratūrų funkcionavimo ir skatinti veiksmingą Ministrų komiteto rekomendacijos Rec 19 dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje įgyvendinimą. Ministrų komitetas pavedė CCPE [1] išsiaiškinti prokurorų ir kalėjimų administracijos santykius Ministrų komiteto rekomendacijos Rec 2 dėl Europos kalinimo taisyklių kontekste. CCPE parengė šią nuomonę, gavusi 25 valstybių narių atsakymus į klausimyną [2].

Tuo metu prarasta daug istorinio ir kultūrinio palikimo, didelė valstybės archyvo Lietuvos Metrikos dalis buvo prarasta arba išvežta į Maskvą.

XVIII a. Nuo m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išlaikė tam tikrą autonomiją, tačiau pagal m. Konstituciją ji faktiškai buvo panaikinta. Rusijos imperija Pagrindinis straipsnis — Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. Bendrieji principai 8. Kiekvienoje teisinėje valstybėje privalo būti sukurta tinkamai koordinuojama laisvės atėmimo priežiūros ir balanso, vykdymo ir kontrolės mechanizmų sistema.

Tai reiškia, jog tinkami priežiūros ir kontrolės mechanizmai turi būti taikomi tiek kalinimo, tiek ir nuosprendžių vykdymo kontekste. Šiuo atžvilgiu visos valstybės narės privalo įsteigti nešališką, objektyvią ir kompetentingą instituciją, kuri periodiškai ir struktūriniu pagrindu stebėtų ir kontroliuotų laisvės atėmimo vykdymą.

Kai kuriose valstybėse narėse tai galima įgyvendinti suteikiant prokurorams visus reikiamus įgaliojimus vykdyti šias užduotis.

Kitose valstybėse narėse šias užduotis galėtų vykdyti kitos Visu tautu nariu matmenys instancijos arba organai, nepriklausantys kalėjimų administracijos sistemai. Todėl, sprendžiant klausimus dėl asmenų, kurie atlieka jiems paskirtas bausmes arba kuriems yra taikomas kardomasis kalinimas, bausmių vykdymo teisėtumo ir asmens teisių bei pagrindinių laisvių gerbimo, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bausmės atlikimo įstaigų tikslams ir užduotims bei prokuratūrų, kurioms toks vaidmuo yra suteiktas, funkcijoms bei įgaliojimams.

Kai prokurorai vykdo arba nurodo vykdyti kompetentingos institucijos sprendimu paskirtą bausmę arba sulaikymą, jie yra tiesiogiai susiję su asmens laisvės atėmimu. Šios veiklos kontekste prokurorai privalo visuomet vadovautis teisėtumo, nešališkumo ir nepriklausomumo nuo neteisėto poveikio principais.

Vykdydami jiems pavestas funkcijas jie privalo vengti bet kokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, lytinės orientacijos, politinių ar kitokių pažiūrų, nacionalinės ar Visu tautu nariu matmenys kilmės, priklausymo nacionalinėms mažumoms, turto, gimimo ar kitokio statuso nediskriminavimo principas.

Naršymo meniu

Video masazo narys padides į dokumentus CCPE pabrėžia, jog įkalinimo sąlygų kontekste ypatingai svarbi yra Konvencija dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos EŽTK ir Europos žmogaus teisių teismo toliau tekste - Teismas praktika. CCPE vadovavosi Rekomendacijomis Rec 19 dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje ir Rec 2 dėl Europos įkalinimo vietų taisyklių, kurioje nurodoma, kokiomis taisyklėmis turėtų vadovautis valstybė narė, kai asmeniui taikomas kalinimas pagrindiniai principai, laisvės atėmimo sąlygos, sveikata, tvarka, vadovybė ir darbuotojai, tikrinimas ir priežiūra, asmenys kalinimai iki teismo, nuteisti asmenystaip pat ir kitais Europos Tarybos dokumentais [7].

CCPE taip pat rėmėsi ir atitinkamais Jungtinių Tautų [8] ir kitais tarptautiniais teisiniais dokumentais [9]. Prokurorų vaidmuo A. Kardomasis kalinimas Kardomasis kalinimas baudžiamosiose bylose visuomet privalo būti pagrįstas pagal įstatymą ir atitikti EŽTK bei Teismo praktikos reikalavimus.

Nuosprendžių vykdymas Laisvės atėmimo bausmės vykdymas paprastai yra susijęs su pagrindinės asmens teisės, t. Prieš pradedant vykdyti bausmę, labai svarbu, kad institucija, nepriklausanti konkrečios kalėjimų administracijos sistemai, galėtų užtikrinti, jog toks vykdymas yra teisėtas. Institucijos, kurios pagal savo kompetenciją gali vykdyti bausmę, privalo: · patvirtinti, jog bausmės įvykdymas atitiks visas taikomas teisines sąlygas ir kad bausmė bus vykdoma nepažeidžiant asmens orumo.

Atsižvelgiant į nacionalinių teisinių sistemų ypatumus, prokurorai gali atlikti svarbų vaidmenį nusikaltimus įvykdžiusių asmenų lygtinio paleidimo arba jų reintegracijos į visuomenę procese. Įkalinimo režimas Nors Europos kalinimo taisyklės ir nenurodo, koks yra prokurorų ar kitų kontrolę vykdančių organų vaidmuo ir pozicija sulaikymo kontekste, prokurorai, jei jiems yra suteikti tokie įgaliojimai, turėtų griežtai stebėti, Visu tautu nariu matmenys šios taisyklės yra įgyvendinamos nacionaliniuose įstatymuose.

Ypač svarbu, kad jie savo kompetencijos ribose užtikrintų visišką ir veiksmingą sulaikytų asmenų teisių apsaugą ir nenutrūkstamą žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą įkalinimo įstaigose. Įkalinimo metu privaloma užtikrinti, jog nebus pažeistas asmenų, kuriems atimta laisvė, orumas ir tiek, kiek tai yra įmanoma visuomenės apsaugojimo tikslu, bus sumažintas neigiamas įkalinimo poveikis.

Sumažėtų poveikis visuomenei, tarptautinį programos mastą galėtų tekti apriboti iki m.

  1. Но какому ребенку лучше: тому, чей наставник все знает и умеет обо всем рассказать, или тому, который находит ответы самостоятельно, руководствуясь намеком учителя?.
  2. Ukraina – Vikipedija
  3. Nario storis keiciasi
  4. Kaip padidinti varpa su nuotrauka
  5. Antgalis ant storio

Galėtų kilti pavojus kultūros ir kūrybos sektorių finansinei garantijai, Visu tautu nariu matmenys tai darytų neigiamą poveikį kultūros ir kūrybos Visu tautu nariu matmenys, ypač Rytų Europos šalyse, kuriose finansų rinkos menkiau išvystytos ir dėl to jose yra mažiau galimybių gauti finansavimą. Poveikio vertinime atmesta galimybė: viena programa Dėl su teisiniu pagrindu susijusių priežasčių atmesta trečiame scenarijuje dėl vienos priemonės ir arba programos siūlyta galimybė.

Išanalizavus atitinkamos veiklos tikslus, juos būtų galima, šiek tiek pakeitus požiūrio kampą, pritaikyti prie naujo platesnėje programoje taikomo požiūrio; Tokiu atveju jiems galėtų būti taikomos SESV straipsnio 1 ir 2 dalys, kuriose nustatyta įprasta teisėkūros procedūra. Tačiau atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės ir Airijos poziciją dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ir Danijos poziciją, išdėstytą prie Sutarčių pridedamuose 21 ir 22 protokoluose, Teisingumo programa, kurioje taip pat vadovaujamasi įprasta teisėkūros procedūra, privalo išlikti atskira priemone.

Poveikio vertinime siūloma galimybė: ES vertybių grupė ir dvi finansavimo programos Analizė rodo, kad yra galimybių gerinti dabartinę padėtį — keturias finansavimo programas. Todėl siūloma dabartinės padėties ir pagrindinio scenarijaus alternatyva: sąveikų tarp dabartinių programų ir pirmenybinių linijų plėtojimas ir jų subūrimas į vieną politinę ES vertybių grupę, kurioje būtų dvi finansavimo programos: Europos kultūros, teisių ir vertybių programa ir Teisingumo programa, kuri pateikiama toliau.

Nauja būsimo finansavimo struktūra kaip pagrindinio scenarijaus alternatyva siekiama: —plėtoti politikos sričių sąveiką, ieškoti bendro veiksmų pagrindo, nepamirštant jų konkretumo; —sumažinti dubliavimą ir suskaidytą finansavimą; —užtikrinti lėšų asignavimo lankstumą, kartu užtikrinant tam tikrą kiekvienai politikos krypčiai skirto finansavimo nuspėjamumą; —skatinti tarpsektorinę ir naujovišką veiklą; —užtikrinti kritinę išteklių masę, kurios reikia vertybėms skatinti, taip pat atsižvelgiant į kiekvienos politikos srities poreikius.

Poveikio vertinimas galioja pagrindžiant šias iniciatyvas. Šis sprendimas pateiktas daugiametės finansinės programos po m.

  • Pasiūlymas teikiamas 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į m.
  • Pagrindinis straipsnis — Ukrainos istorija.
  • Макс встревожился за Эпонину, когда на первой же остановке после ворот в их повозку забрались разнообразные существа, а четверо новоприбывших сразу обступили Эпонину, чтобы изучить специальное "сиденье", которое октопауки устроили для нее в тележке.
  • Tarsi jie butu padidinti nari
  • Vyru nario dydis suzadintoje busenoje
  • Lietuva – Vikipedija
  • Kas atsitinka nariu dydziai ir nuotraukos
  • Да, такое возможно, - ответил Орел.

Šios programos yra menkos aprėpties priemonės, kuriomis neįmanoma pasiekti kritinės masės ir kurių veiksmingumą riboja jų santykinai nedidelis biudžetas. Todėl jas sujungus bus užtikrinamas supaprastinamas, sąveikos ir tarpusavio pastiprinimas bei didesnis veiksmingumas. Visų pirma, priskyrus su pilietiškumu susijusią veiklą prie tų pačių tikslų, bus palengvintos procedūros paramos gavėjams, kuriems bus suteikta viena prieiga prie sistemos pasiūlymams pateikti.

Panašiai taikant tokias priemones, kaip fiksuotosios sumos, fiksuotosios normos ir vieneto įkainis bus siekiama supaprastinti pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą finansuojamų politikos sričių veiklos vykdymą.

Dabartinių programų sudėtingos ir įvairios finansavimo taisyklės tampa kliūtimis pareiškėjams. Sukūrus išorės naudotojams vieną prieigą prie sistemos dalyvauti dotacijų cikle t.

Kas yra, kiek uzsiima nare

Baigus šį prijungimą, supaprastinimas bus naudingas Teisių ir vertybių programai ir jos paramos gavėjams. Visų pirma nauja programa kartu su Teisingumo programa įeis į naują ES biudžeto Teisingumo, teisių ir vertybių fondą, kuriuo siekiama palaikyti atvirą, demokratinę ir įtraukią visuomenę, suteikti žmonėms galių saugant ir skatinant teises ir vertybes ir toliau plėtojant ES teisingumo erdvę.

Stebėsenos ir vertinimo planas bus parengtas siekiant konkrečiai nustatyti, kaip praktiškai atlikti veiksmus ir kokios duomenų strategijos laikytis. Programa bus stebima ir nuolatos pvz. Kur tinkama, stebėsenoje bus remiamasi pagrindiniais programos rodikliais. Stebėsenos ataskaitomis bus remiamasi: —laikotarpio vidurio vertinime ne vėliau kaip po ketverių metų nuo programos įgyvendinimo pradžios kartu su ankstesnių programų galutiniu vertinimu ir —galutiniame vertinime kuris atliekamas ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams po programavimo laikotarpio pabaigos.

Šie vertinimai bus atliekami vadovaujantis m. Tarpinstitucinio susitarimo 5kuriuo trys institucijos patvirtino, kad galiojančių Visu tautu nariu matmenys aktų ir politikos vertinimas turėtų būti tolesnių veiksmų galimybių vertinimo pagrindas, 22 ir 23 punktais.

Programos poveikis vietos lygmeniu bus vertinamas remiantis programos rodikliais ir tikslais ir išsamia Programos aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo, ES pridėtinės vertės ir nuoseklumo su kitomis ES politikos sritimis analize.

Vertinant bus įtraukiama įgytos patirties pavyzdžių, kad būtų galima šalinti nustatytus trūkumus ir spręsti problemas, bei rekomendacijų, kaip panaudoti tolesnio veiksmų ar jų rezultatų tobulinimo potencialą ir kiek įmanoma padidinti jų panaudojimą ar poveikį.

Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir visoms kitoms susijusioms ES institucijoms reguliariai teiks stebėsenos ir vertinimo ataskaitas ir viešą pagrindinių programos rodiklių rezultatų suvestinę. Didžiąją dalį programos veiksmų įgyvendins Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga EACEAprižiūrima už programą atsakingų Komisijos tarnybų.

Šis bendrasis tikslas bus pasiektas įgyvendinus tris konkrečius tikslus: skatinti lygybę ir teises, skatinti piliečių aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime ir kovoti su visomis smurto formomis.

Programa kurs ir skatins jos konkrečių skirtingų tikslų sąveiką, kad būtų galima veiksmingiau remti šiuos tikslus aprėpiančias politikos sritis ir didinti jų galimybes įtraukti žmones. Kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų politikos sričių konkretų pobūdį, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius, laikantis konkrečiai pritaikyto požiūrio.

Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais; 2 šios teisės ir vertybės turi būti toliau skatinamos ir įgyvendinamos, jomis turi dalytis piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje ir jos turi būti ES projekto pagrindas.

Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Teisių ir vertybių ir Teisingumo programos.

Dabar, kai Europos visuomenėms kyla ekstremizmo, radikalizmo ir susiskaldymo pavojai, kaip niekada svarbu skatinti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises, pagarbą žmogaus orumui, Visu tautu nariu matmenys, demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Naujojo fondo dalimi tapsiančios Teisingumo programos lėšomis bus toliau remiama Sąjungos teisingumo erdvės plėtra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

Teisių ir vertybių programoje bus sujungtos — m.

Pagrindinis tikslas — puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią, įtraukią ir demokratinę visuomenę.

Tai, be kita ko, apima dinamišką pilietinę visuomenę, skatinančią žmonių demokratinį, pilietinį ir socialinį dalyvavimą bei puoselėjančią turtingą Europos visuomenės įvairovę, grindžiamą mūsų bendra istorija ir atmintimi. Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje toliau nurodyta, kad institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis; 4 Teisių ir vertybių programa toliau — Programa turėtų padėti plėtoti sąveiką, kad būtų sprendžiamos bendros vertybių skatinimo ir apsaugos problemos ir pasiekiama kritinių matmenų, užtikrinančių konkrečius šios srities rezultatus.

24 cm narys

To turėtų būti pasiekta remiantis teigiama ankstesnių programų patirtimi. Taip būtų sudarytos sąlygos visapusiškai išnaudoti sąveikos potencialą, veiksmingiau remti susijusias politikos sritis ir didinti jų galimybes įtraukti žmones. Išsivysčiusios valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, pagal šio straipsnio nuostatas turi teisę dalyvauti eksploatuojant gyvuosius išteklius tik to subregiono ar regiono išsivysčiusių pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose tiek, kiek pakrantės valstybė, suteikdama kitoms valstybėms teisę Visu tautu nariu matmenys savo išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, atsižvelgė į būtinybę sumažinti žalingą poveikį žvejų bendrijoms ir ekonomikos sutrikimus tose valstybėse, kurių fiziniai ir juridiniai asmenys tradiciškai žvejojo šioje zonoje.

Ankstesnės nuostatos nekeičia subregioninių ar regioninių susitarimų, kuriais pakrantės valstybės gali suteikti to paties subregiono ar regiono valstybėms, neturinčioms priėjimo prie jūros, tokias pačias ar pirmumo teises eksploatuoti gyvuosius išteklius išskirtinėse ekonominėse zonose.

Valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, turi teisę lygiomis teisėmis dalyvauti eksploatuojant atitinkamą to paties subregiono ar regiono pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvųjų išteklių likučio dalį, atsižvelgiant į svarbias visų suinteresuotų valstybių ekonomines ir geografines aplinkybes bei vadovaujantis šio straipsnio bei 61 ir 62 straipsnių nuostatomis.

Šioje konvencijos V dalyje "Valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis" reiškia tokias pakrantės valstybes, taip pat uždarų ar pusiau uždarų jūrų pakrantės valstybes, kurios dėl savo geografinės padėties yra priklausomos nuo kitų valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvųjų išteklių eksploatavimo tame subregione ar regione, kad galėtų adekvačiai aprūpinti savo gyventojus ar jų dalį žuvų produktais, ir taip pat tokias pakrantės valstybes, kurios negali turėti savo išskirtinių ekonominių zonų.

Tokio dalyvavimo sąlygos ir būdai Visu tautu nariu matmenys nustatomi dvišaliais, subregioniniais ar regioniniais suinteresuotų valstybių susitarimais, atsižvelgiant, inter alia, į: a būtinybę išvengti žalingo poveikio pakrantės valstybės žvejų bendrijoms ar žvejybos pramonei; b tą mastą, kokiu valstybė, kurios geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, dalyvauja arba turi teisę dalyvauti pagal dvišalius, subregioninius ar regioninius susitarimus eksploatuojant kitų pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvuosius išteklius pagal šio straipsnio nuostatas; c tą mastą, kokiu valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, ir valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, dalyvauja eksploatuojant pakrantės valstybės išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, bei į būtinybę Visu tautu nariu matmenys ypatingos naštos atskirai pakrantės valstybei arba jos daliai; d atitinkamų valstybių poreikį aprūpinti savo gyventojus maisto produktais.

Jei pakrantės valstybės žvejybos pajėgumai pasiekia tokį lygį, kuris leidžia jai sužvejoti visą leistiną sugauti gyvųjų išteklių kiekį savo išskirtinėje ekonominėje zonoje, pakrantės valstybė ir kitos suinteresuotos valstybės bendradarbiauja sudarydamos lygiateisiusdvišalius, subregioninius ar regioninius susitarimus, kurie leistų besivystančioms valstybėms ir valstybėms, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, esančioms to paties subregiono ar regiono, dalyvauti eksploatuojant to subregiono ar regiono pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvuosius išteklius tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kurios patenkintų visas šalis.

Įgyvendinant šią nuostatą, atsižvelgiama ir į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksnius. Išsivysčiusios valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, pagal šio straipsnio nuostatas turi teisę dalyvauti eksploatuojant gyvuosius išteklius tik to subregiono ar regiono išsivysčiusių pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose tiek, kiek pakrantės valstybė, suteikdama kitoms valstybėms teisę naudoti savo išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, atsižvelgė į būtinybę sumažinti žalingą poveikį žvejų bendrijoms ir ekonomikos sutrikimus Kaip padidinti seksualini tradicines medicinos nari valstybėse, kurių fiziniai ir juridiniai asmenys tradiciškai žvejojo šioje zonoje.

Ankstesnės nuostatos nekeičia subregioninių ar regioninių susitarimų, kuriais pakrantės valstybės gali suteikti to paties subregiono ar regiono valstybėms, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, tokias pačias ar pirmumo teises eksploatuoti gyvuosius išteklius išskirtinėse ekonominėse zonose. Ankstesnės nuostatos netrukdo suinteresuotoms valstybėms gauti techninę ar finansinę paramą iš trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų, kad būtų palengvintas naudojimasis tokiomis teisėmis pagal 69 ir 70 straipsnius, tuo atveju, kai dėl to neatsiranda straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės.

Vykdydama savo suverenias teises tyrinėti, eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius išteklius išskirtinėje ekonominėje zonoje, pakrantės valstybė gali imtis priemonių, įskaitant laivo apžiūrą, patikrinimą, areštą ir teisminį tyrimą, kurios yra būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos pakrantės valstybė priėmė vadovaudamasi šia konvencija.

Areštuoti laivai ir jų įgulos turi būti paleidžiami iš karto po to, kai sumokamas pakankamo dydžio užstatas ar duodama kita garantija. Nuobaudos, kurias taiko pakrantės valstybė už žvejybos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus išskirtinėje ekonominėje zonoje, negali numatyti laisvės atėmimo, jei suinteresuotos valstybės nėra pasirašiusios kitokio susitarimo, arba bet kokių kitų fizinių bausmių formų.

Kai areštuojamas ar sulaikomas užsienio laivas, pakrantės valstybė nedelsdama atitinkamais kanalais praneša valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas, apie veiksmus, kurių buvo imtasi, ir apie visas paskirtas nuobaudas. Valstybių, turinčių priešingus arba gretimus krantus, išskirtinė ekonominė zona yra delimituojama vadovaujantis sutartimi, sudaryta remiantis tarptautinės teisės normomis, nurodytomis Tarptautinio teisingumo teismo statuto 38 straipsnyje, tam, kad būtų pasiektas teisingas sprendimas.

Jei per tam paprastai reikalingą laiką nepavyksta pasiekti jokio susitarimo, suinteresuotos valstybės vadovaujasi XV dalyje numatytomis procedūromis. Kol dar nėra sudaryta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis, suinteresuotos valstybės, vadovaudamosi tarpusavio supratimo Visu tautu nariu matmenys bendradarbiavimo dvasia, deda visas pastangas, kad būtų sudaryti praktinio pobūdžio laikini susitarimai ir kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu nebūtų sukelta grėsmė ar nebūtų trukdoma galutinei sutarčiai sudaryti.

Tokie laikini susitarimai nedaro įtakos galutiniam delimitavimui. Jei tokia suinteresuotų valstybių sutartis jau galioja, klausimai, susiję su išskirtinės ekonominės zonos delimitavimu, yra sprendžiami pagal tokios sutarties nuostatas. Pagal šią V dalį, išskirtinės ekonominės zonos išorinės ribos linijos ir delimitavimo linijos, nustatytos vadovaujantis 74 straipsniu, yra pažymimos tokio mastelio ar mastelių jūrlapiuose, kurie yra pakankamai tikslūs jų padėčiai nustatyti.

Prireikus vietoj tokių išskirtinės ekonominės zonos išorinės ribos linijų arba delimitavimo linijų gali būti sudaromi taškų su geografinėmis koordinatėmis sąrašai, nurodant tų taškų geodezinius duomenis.

Pakrantės Visu tautu nariu matmenys tinkamu būdu paskelbia tokius jūrlapius arba geografinių koordinačių sąrašus ir kiekvieno tokio jūrlapio ar sąrašo kopijas deponuoja Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui. Pakrantės valstybės kontinentinis šelfas apima jūros dugną ir jo gelmes tų povandeninių rajonų, kurie tęsiasi už tos valstybės teritorinės jūros per visą jos sausumos teritorijos natūralų tęsinį iki žemyno povandeninio krašto išorinės ribos arba jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis, jei žemyno povandeninio krašto išorinė riba nesiekia šio atstumo.

Pakrantės valstybės kontinentinis šelfas negali išeiti už ribų, kurios yra nurodytos šio straipsnio 4—6 dalyse. Žemyno povandeninis kraštas apima pakrantės valstybės sausumos masyvo, esančio po vandeniu, tęsinį ir susideda iš šelfo paviršiaus ir jo gelmių, šlaito ir paaukštėjimo. Jis neapima vandenyno dugno dideliuose gyliuose, taip pat vandenyno okeaninių kalnagūbrių ir jo gelmių. Fiksuoti taškai, sudarantys ant jūros dugno kontinentinio šelfo išorinės ribos liniją, išvestą pagal šio straipsnio 4 dalies a punkto i ir ii papunkčius, neturi būti nutolę toliau kaip jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis, arba toliau kaip jūrmylių nuo metrų izobatos — linijos, jungiančios taškus metrų gylyje.

Nepaisant šio straipsnio 5 dalies nuostatų, ant povandeninių kalnagūbrių kontinentinio šelfo išorinė riba neturi būti nutolusi toliau kaip jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis.

Ši straipsnio dalis netaikoma povandeniniams iškilimams, kurie yra natūralūs žemyno povandeninio krašto komponentai, kaip antai: jo plynaukštės, iškilimai, gūbriai, sąnašiniai pylimai ir keteros. Vėliau šią valstybę susilpnino tarpusavio kovos bei totorių invazija. XIII a. XIV a. Religiniai nesutarimai XVII a. Sukilimai baigėsi kairiakrantės Ukrainos prijungimu prie Rusijos pagal prieštaringai vertinamą Perejeslavlio sutartį.

Kaip padidinti nari pagal masturbacija

Per Abiejų Tautų Respublikos padalijimus Kijevas, Podolė ir Voluinė atiteko Rusijai, kuri nepripažino ukrainiečių savitumo ir vykdė rusifikacijos politiką.

Austrijai atitekusioje Galicijoje, priešingai, buvo leidžiama vystyti ukrainiečių kultūrą. Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui m.