Patobulinus įstatymų nuostatas, mažiau pavojingos bylos būtų nagrinėjamos greičiau ir pigiau, nes daugiau bylų būtų nagrinėjama pagreitinta arba administracine tvarka, būtų greičiau priteisiamas atlyginimas nukentėjusiajam už padarytą žalą. Laikas su suaugusiuoju vaikui nepaprastai svarbus. Dėl konkuruojančio Ispanijos ir Belgijos vyriausybių bei Procureur-Generaal generalinis prokuroras aiškinimo savo ruožtu galėtų kilti grėsmė, kad teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamas EAO, taikant Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalį taps kintamuoju. Antra, Ispanijos ir Belgijos vyriausybių bei Procureur-Generaal generalinis prokuroras siūlomas aiškinimas lemtų gana nelogišką situaciją, kuri trikdytų darnų EAO sistemos veikimą dar vienu aspektu. Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį svarstė Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės iniciatyvą, kuria siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą ANK. Pagal BK 11 straipsnį nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika veikimas ar neveikimas , už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė 1 dalis ; nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs; tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius 2 dalis ; nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo 3 dalis ; apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo 4 dalis ; sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo 5 dalis ; labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo 6 dalis.

Tėvystės žinios ir gebėjimai perduodami iš kartos į kartą. Ryškiausiai įsimename išskirtinius — skausmingus arba džiaugsmingus — įvykius.

Nario dydis bananuose

Bausmes, jų priežastis, pobūdį, trukmę ir pasekmes dažniausiai atsimename kaip vienus skausmingiausių vaikystės patyrimų, deja, linkusius pasikartoti ir kitoje kartoje. Už ką baudžiame? Skirdami vaikui bausmes, tėvai siekia, kad jų vaikų elgesys būtų geras. Tačiau dažnai bausmės ir drausminimo būdai pasirodo esantys neveiksmingi, todėl tėvai nusivilia savimi ir vaikais.

Kad bausmė nevirstų smurtu

Atliktuose tyrimuose apie bausmes vaikystėje nustatyta, kad dažniausiai baudžiama už smulkius prasižengimus — iniciatyvumą žaidimuose ar bandymą padaryti kažką, kas būtų naudinga tėvams, kai vaikai įsitraukia į įdomų žaidimą su draugais, neatlieka tam tikrų užduočių, nesilaiko tėvų nurodymų, demonstruoja savarankiškumą bandydami atlikti kokius nors darbus, kurie baigiasi nesėkmėmis.

Viena vertus, jiems leisdavo žaisti su draugais, antra vertus, kai jie smagiai praleidę laiką grįždavo namo, juos bardavo. Beje, grupės dalyviai neprisiminė, kad juos Kokie bausmiu nariu dydziai yra gyrę už gerą elgesį.

Nuosekliam procesui būdingos aiškios, suprantamos taisyklės ir nuorodos, kaip tų taisyklių vaikas turėtų laikytis, teigiamas vaiko elgesio įvertinimas ir galimybė išmokti tinkamo elgesio. Juk bausmės skiriamos tam, kad vaikas patirtų blogo elgesio pasekmes ir išmoktų tinkamai elgtis.

Pareiškėjo teigimu, dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje m. Pareiškėjo nuomone, įstatymu išskyrus atskiras nusikaltimų rūšis, kurias padariusiems asmenims draudžiama atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, yra apribota teismo galimybė teisingai išnagrinėti bylą ir individualizuoti bausmę. Toks teisinis reguliavimas de facto verčia teismą ne skirti geriausiai teisingumo principą atitinkančią geriausiai individualizuotą bausmę, o rinktis iš mažiau teisingų bausmės variantų.

Padidinti kremo nari

Todėl, pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį teismas, net ir manydamas, kad konkrečiam asmeniui, padariusiam konkrečią nusikalstamą veiką, būtų teisinga paskirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, dėl įstatymo nuostatų to Kokie bausmiu nariu dydziai yra negali, yra pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į teisingą teismą, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Savo poziciją pareiškėjas taip pat grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, jog pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo bausmių ar jų dydžiųkad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę.

Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

II Suinteresuoto asmens atstovų argumentai 4.

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo nario Rimo Andrikio ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjos Svetlanos Zamaros rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad BK 75 straipsnio 1 dalis m.

Suinteresuoto asmens atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais. BK 75 straipsnio 1 dalyje m. Tai tokie nusikaltimai, kuriais baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis saugomiems teisiniams gėriams padaroma žala yra didžiausia. Nors bausmės vykdymo atidėjimas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padariniai iš esmės yra gana švelnūs, todėl ši priemonė nebūtų proporcinga baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui forma.

Bylos esmė Šiauliuose bei Vilniuje, būdama V.

Nors atidėjus bausmės vykdymą nėra paneigiamas atsakomybės neišvengiamumo principas, neproporcingai švelni valstybės reakcija į pačius sunkiausius nusikaltimus sudarytų prielaidas visuomenėje įsivyrauti nebaudžiamumo atmosferai, be to, būtų paneigtas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis konstitucinis teisingumo principas, nes nusikaltimą padariusio asmens interesai būtų iškeliami aukščiau nukentėjusiojo interesų.

Remiantis Konstitucinio Teismo suformuota oficialiąja konstitucine doktrina, įstatymų leidėjas baudžiamosios teisėkūros srityje turi plačią diskreciją. Šią plačią diskreciją baudžiamosios teisėkūros srityje išreiškia ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje m. Pripažinus ginčijamą teisinį reguliavimą prieštaravusiu Konstitucijai, būtų ne tik paneigta iš Konstitucijos kylanti plati įstatymų leidėjo diskrecija baudžiamosios teisėkūros srityje, bet ir iš esmės sugriauta baudžiamosios teisės aktų vidinė sistema, kurioje numatyta daugelis kitų panašių į nustatytuosius ginčijamu teisiniu reguliavimu su baudžiamąja atsakomybe susijusių imperatyvių apribojimų asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus.

Skirdami pareiškėjui bausmę, teismai de jure ir de facto turėjo galimybę taikyti tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta teismo teisė, vadovaujantis teisingumo ir bausmės individualizavimo principais, išskirtiniais atvejais paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą, negali būti atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tinkamai vykdė savo konstitucinę pareigą veiksmingai užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, todėl Kokie bausmiu nariu dydziai yra BK 75 straipsnio 1 dalyje m.

Liaudies priemone, skirta didinti nario dydi

III Byloje gauta medžiaga 5. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gautos Lietuvos Respublikos teisingumo viceministro Ernesto Jurkonio ir Lietuvos teisės instituto mokslinės sekretorės, laikinai vykdančios direktoriaus pareigas, Ingridos Mačernytės-Panomariovienės rašytinės nuomonės. Teisingumo viceministro E. Jurkonio nuomone, BK 75 straipsnio 1 dalyje m.

Nepaisant dažnų BK 75 straipsnio pakeitimų, susijusių su galimybe taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, įstatymų leidėjo požiūris į pačias pavojingiausias nusikalstamas veikas, t. Vis dėlto nematau jokios analogijos, kuri galėtų būti taikoma 2 straipsnio 2 dalies reikalavimams, Kokie bausmiu nariu dydziai yra tai susiję su išduodančiąja valstybe nare. Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė nevykdyti EAO dėl veiksmų, kurie išduodančiosios valstybės narės požiūriu nėra morališkai neteisingi ir todėl nėra laikomi nusikalstamomis veikomis pagal vykdančiosios valstybės narės teisę 8.

Todėl taikytinos teisės klausimas vykdančiojoje valstybėje narėje susijęs su logika, kad pripažinimo kriterijai vertinami vykdančiosios valstybės narės požiūriu. Tai neturi jokio poveikio referencinio teisinio konteksto reikalavimams išduodančiojoje valstybėje narėje. Kitaip tariant, pagal 2 straipsnio 4 dalį reikšmingo teisinio pagrindo vertinimas yra susijęs su vykdančiosios valstybės narės teisės normomis, kurios šioje byloje iš esmės netaikytinos, bet jos, kaip dvigubo baudžiamumo kriterijus, pasitelkiamos kaip pripažinimo sąlyga.

Atvirkščiai, 2 straipsnio 2 dalis, kaip ir 2 straipsnio 1 dalis, remiasi išduodančiosios valstybės narės teisiniu pagrindu, kuriuo grindžiamas teismo sprendimo pripažinimas vykdant EAO. Viena yra, kai vykdančioji valstybė narė atlieka dvigubo baudžiamumo patikrinimą, vertindamas moralės standartus, kuriuos atspindi baudžiamoji teisė EAO vykdymo momentu.

Visiškai kita yra, kai išduodančioji valstybė narė išduoda EAO pagal specialią supaprastintą tvarką, remdamasi teisės aktais, kurie nėra taikytini nagrinėjamai nusikalstamai veikai ir kuriuose skirtingai vertinamas nusikalstamos veikos sunkumo laipsnis, taikant griežtesnę bausmę, nei buvo paskirta nuosprendžiu, kuriuo grindžiamas EAO. Galiausiai Ispanijos vyriausybė pateikia kitą argumentą. Ji teigia, kad bet koks aiškinimas, priešingas jos pateiktajam, reikštų, kad jei Europos teisės aktų leidėjas papildytų 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuskalstamų veikų sąrašą pagal 2 straipsnio 3 dalį, būtų neįmanoma vykdyti EAO dėl iki šio naujo teisės akto įsigaliojimo susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir paskirtų bausmių.

Nesuprantu, kiek gali būti reikšmingas toks labai spekuliatyvus argumentas. Iš tiesų, naujų nusikalstamų veikų įtraukimas į 2 straipsnio 2 dalies sąrašą ateityje gali kelti klausimų dėl taikymo laiko atžvilgiu. Vis dėlto šiuos klausimus reikia spręsti tame etape visapusiškai ir horizontaliai, kadangi reikia atsižvelgti į įvairias Pagrindų sprendimo bendrąsias nuostatas ir sąlygas 9.

Vyriausybė pritarė valstybės baudžiamosios politikos sisteminei pertvarkai

Tokių klausimų negalima spręsti iš anksto, atsižvelgiant tik į vieną iš galimai Didziojo nario nuotrauka klausimų kategorijų. Be to, neturėtų būti leidžiama, kad tokie galimi klausimai iškreiptų Pagrindų sprendimo bendrosios sąlygos aiškinimą visiškai nesusijusiais atvejais, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje. Komisija iš esmės teigia, kad Pagrindų sprendimo priede pateikta forma, siejama su šio sprendimo 8 straipsnio 1 dalimi, patvirtina požiūrį, kad teisė, taikytina nagrinėjant Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, susijusias su sankcijos trukme, yra teisė, faktiškai taikytina bylai, kurioje prašoma perdavimo.

Pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas EAO turinys, nustatant pagrindinius reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti, kad EAO galiotų Joje numatyta, kad EAO turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri pateikiama priede nustatyta forma, kaip antai: a prašomo perduoti asmens tapatybė ir pilietybė; b išduodančiosios teisminės institucijos kontaktinė informacija; c vykdytino teismo sprendimo įrodymas, arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas, kuriam taikomi 1 ir 2 straipsniai; d nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinis kvalifikavimas, ypač atsižvelgiant į 2 straipsnį; e aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas; f skirta bausmė, jei yra priimtas galutinis teismo sprendimas, arba pagal išduodančiosios valstybės narės teisę skirtinų už tokią Kokie bausmiu nariu dydziai yra veiką bausmių ribos ir g jei įmanoma, kitos nusikalstamos veikos aplinkybės.

Pagrindų sprendime pateiktoje formoje yra įvairių laukelių, kuriuos reikia užpildyti. Laukeliai tiksliai neatitinka konkrečių 8 straipsnio 1 dalies punktų, tačiau jie apima tą pačią informaciją. Iš pridėtos formos b, c ir e laukelių matyti, kad prašoma informacija susijusi su konkrečia byla. Pagal b laukelį išduodančioji teisminė institucija turi pateikti tikslią informaciją apie sprendimą, kuriuo grindžiamas orderis.

Tai, kad Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų laikymasis neišvengiamai siejamas su bylai taikytina teise, dar akivaizdžiau matyti iš e laukelio. Jokios logikos neatitiktų, jei būtų reikalaujama, kad išduodančioji teisminė institucija užpildytų e laukelį nurodydama įstatymo nuostatą, taikytiną konkrečioje byloje, ir iš karto po to užpildytų e laukelio I dalį, nurodydama kitą įstatymo nuostatą, netaikytiną byloje.

Kaip padidinti nari, ka sako gydytojai

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, Komisija laikosi nuomonės, kad suteikdama informaciją išduodančioji teisminė institucija negali nurodyti griežtesnių sankcijų nei tos, kurios taikomos konkrečioje baudžiamojoje byloje. Sutinku su Komisija. Iš Pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalies ir informacijos, kurios konkrečiai reikalaujama priede pateiktoje formoje, kad būtų įvykdyti to straipsnio reikalavimai, galima daryti tą pačią išvadą: visa informacija, kurią būtina pateikti EAO, yra konkrečiai susijusi su konkrečiomis veikomis, nuskalstamomis veikomis, teismo sprendimais ir bausmėmis konkrečioje baudžiamojoje byloje.

Konstitucinis Teismas I Pareiškėjo prašymo aplinkybės ir jo argumentai 1. Klaipėdos apygardos teismo m. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, m.

Tai ypač pasakytina apie pridėtos formos e laukelį. Remiantis Pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalies d punktu, e laukelis turi būti užpildytas siekiant pateikti informaciją apie nusikalstamą veiką 2 straipsnio taikymo tikslais. Neabejotina, kad šie reikalavimai susiję su specialiomis įstatymo nuostatomis, taikomomis nusikalstamoms veikoms, su kuriomis susijęs orderis ir kurios atitinka faktines aplinkybes, kurios pat turi būti aprašytos e laukelyje.

Per posėdį buvo šiek tiek diskutuojama apie priede pateiktos formos aiškinimo vertę.

Mano nuomone, galimybės argumentams šiuo aspektu yra ribotos. Kai priedai sudaro neatsiejamą teisės akto dalį, prie kurio jie pridedami, jie yra reikšmingi aiškinant nuostatas, su kuriomis yra susiję Teisingumo Teismo jurisprudencijoje aiškiai patvirtinama tokia aiškinimo vertė būtent kalbant apie Pagrindų sprendimo priede pateikiamą formą Priede pateikta konkreti forma, kurią išduodančios teisminės institucijos privalo užpildyti pateikdamos konkrečią reikalaujamą informaciją Be to, šiuo atžvilgiu nėra jokio prieštaravimo tarp priedo, kuriame pateikiama EAO forma, sąvokų ir Pagrindų sprendimo teisės nuostatų.

Atvirkščiai, priede pateiktoje formoje, konkrečiai kalbant, e laukelyje, reikalaujamos informacijos specifiškumas, manau, gana aiškiai dar labiau patvirtina išvadą, kuri, kaip jau buvo nurodyta, gali būti padaryta iš Pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 2 dalies.

Be to, jeigu yra galutinis teismo sprendimas, reikalaujama, kad šio priedo laukelyje, siejamame su 8 straipsnio 1 dalies f punktu, išduodančioji teisminė institucija pateiktų tik informaciją Kokie bausmiu nariu dydziai yra paskirtą bausmę Todėl informacija apie bausmių skalę, su kuria yra susijusi c laukelio 1 dalis, yra būtina tik jeigu nėra tokio sprendimo, kai EAO išduodamas baudžiamojo persekiojimo tikslais Kol kas paliksiu e laukelį 17kuris, aiškinamas siejant su c laukeliu, išsklaido Procureur-Generaal generalinis prokuroras ir Belgijos vyriausybės išreikštas abejones.

Vis dėlto, net sutelkiant dėmesį vien į c laukelio 1 dalį, iš aplinkybės, kad informacija apie bausmių skalę neturi būti įtraukta į šį laukelį, kai buvo paskirta bausmė, negalima daryti išvados, kad teisė, reikšminga vertinant Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skiriasi nuo byloje faktiškai taikomos teisės.

Tiesa, kad Teisingumo Teismas Sprendime Piotrowski 18 susiejo aiškinimo pasekmes su tuo, kad tam tikra informacija nėra būtina pagal Pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalį arba jo priede pateikiamą formą. Vis dėlto šioje byloje nėra priežasčių, dėl kurių tokios aiškinimo pasekmės buvo susietos su faktinėmis aplinkybėmis toje byloje.

Prezidentas neprieštaravo laisvės atėmimui už karantino pažeidimus

Sprendime Piotrowski buvo nagrinėjamas vienas iš privalomųjų EAO nevykdymo pagrindų Įdomu tai, kad liberalų pasiūlymui pritarė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, manantis, kad kriminalizavus narkotikų laikymą žmonės pradės bijoti kreiptis pagalbos, o teistumas turėtų pasekmių ateityje iš priklausomybių išsivadavusiam žmogui. Tarp A. Armonaitės siūlymų — ir idėja aiškiai atskirti atvejus, kai narkotikais tarpusavyje dalinamasi savo tikslams, nesiekiant naudos, bei, kai narkotikų platinimas — organizuotas nusikalstamumas.

Liberalės teigimu, tai įmanoma, bet daug kas priklausys nuo teisėjų valios. Žinoma, labai daug kas priklauso nuo teisėjų, kaip jie interpretuoja. Bičiūnas tvirtino palaikąs pačią dekriminalizavimo idėją, tačiau nepritariąs iniciatorės siūlymui, kadangi, jo nuomone, siūlomi baudų dydžiai neatgrasys jaunų žmonių nuo šio nusižengimo darymo. Reaguodama į šį socialdemokrato siūlymą, projekto iniciatorė M. Danielė pažymėjo, kad dažniausiai už disponavimą narkotinėmis medžiagomis yra baudžiami būtent jauni žmonės, o priklausomiems asmenims net eurų bauda yra gana didelė.